Lietuvoje auga kelios beržų rūšys, bet pirtininkai vantoms rišti naudoja karpotąjį beržą (lot.Betula pendula) arba plaukuotąjį beržą (lot.Betula pubescens). Surišti gerą vantą yra tikras menas kuris susideda iš teisingai parinktų šakų, koto ilgio, surišimo laiko, džiovinimo sąlygų, laikymo žiemai ir paruošimo prieš pirtį.

O kam išvis vanta pirtyje reikalinga?

Aš neįsivaizduoju pirties be vantos. O vanta yra tarsi rankos tęsinys. Juk ranka nevanosime, nes tai jau būtų rankų masažas. Tiesa ir vantų vanojimą irgi galiu vadinti masažu pasitelkiant šilumą ir augalus bei pirtininko žinias ir patirtį kaip žmogų saugiai ir maloniai sušildyti ir pridėti jam sveikatos

Mūsų senoliai naudojo beržinę vantą ne tik vanojimuisi, o ir nusitrynimams, nusiplovimams, kompresams, atsivėsinimui, plaukų plovimui, prisidengti nuo karščio. Vandenyje kur mirko vantos jeigu jį išplaksite pamatysite, kad kaupiasi baltos putos – tai yra saponinai – alternatyva muilui. Labai tinka plaukus išsiplauti su beržo vandeniu.

Yra senas pasakymas su kuriuo pilnai sutinku – neik į pirtį be vantos

Lukas